- pernagis
- per̃nagis sm. (1) 1. Grk, Vrn, Vl bičių duona, žiedadulkės: Bitės neša per̃nagį ant kojaičių Vlk. Bitis atlėkė su pernagiu ant kojų J. Apgurguliavusios kojos bičių pernagiu J. 2. Prn laimikis, grobis: Nušovė Jonas vilką, geras jam per̃nagis Pns. Su per̃nagiu einantį suėmė vagį J. ║ prk. pelnas: Geras per̃nagis bus LKKI92. 3. atsilyginimo dovana; pyragas: Paruošk kokį per̃nagį: ponas arklį paėmė tvartan Sn. 4. senoviškų vestuvių apeigose – piršlio atsivežtas į jaunosios namus karvojus ir gėrimas: Nuo durų piršlys su savo pernagiu [su klunka vyno ir karvoliumi] ir su vedžiu ateina JR30.
Dictionary of the Lithuanian Language.